Fiksuotų pajamų vertybinių popierių kainos nustatymas. Pinigų laiko vertė. Pinigų laiko vertės savoka remiasi prielaida, kad žmonės teikia vartojimui pirmenybę laiko ažvilgiu: labiau linkę vartoti prekes dabar negu tas pačias prekes ateityje. Kadangi pinigai yra taip pat prekė, pinigų laiko vertė gali būti apibrėžta taip: litas šiandien yra vertingesnis negu litas, gautas ateityje. Būsimoji vertė apskaičiuojama pagal formulę: FV=PV(1+i)n ; FV būsimoji investicijos vertė po n metų ateityje; PV dabartinė pinigų kiekio vertė(pinigų vertė šiandien) i palūkanų norma; n palūkanų skaičiavimo laikotarpių skaičius. IF=(1+i)n vadinamas palūkanų veiksniu. Dabartinė vertė skaičiuojama pagal formulę : PV=FV

Obligacija ir jos kaina. Obligacija- tai skolininko kontraktinis įsipareigojimas periodiškai mokėti palūkanas skolintojui nustatytą metų skaičių, o suėjus terminui, grąžinti skolintojui pagrindinę sumą. Obligacijos kaina – tai būsimų pinigų srautų dabartinė vertė, gauta diskontuojant pagal rinkos palūkanų normą. Obligacijos kaina esant fiksuotai kupono normai, skaičiuojama taip: P= C1/ (1+ i)1+ C2 / (1+i)2+….+ (Cn+ Fn) / (1+ i)n, P-obligacijos kaina; Ct- kupono mokėjimas t laikotarpiu; Fn – paritetas, arba nominalo vertė, kuri turi būti sumokėta suėjus terminui; I – palūkanų norma arba pajamingumas iki termino; n- laikotarpių iki termino skaičius.

Obligacijos kainos formulės savybės. • Kai obligacijos kupono norma lygi rinkos palūkanų normai(obligacijos pajamingumui), obligacija visada parduodama jos paritetu. • Kai rinkos palūkanų norma panašioms obligacijoms yra didesnė už obligacijos kupono normą, obligacija parduodama su diskontu. Pardavėjas, sumažindamas obligacijos kainą, perduoda pirkėjui, t.y. naujam savininkui, papildomas palūkanas kapitalo padidėjimo forma ir taip padidina jas iki rinkos normos lygio. • Kai rinkos palūkanų norma yra mažesnė už obligacijos kupono normą, obligacija parduodama su perviršiu arba priedu. Kainos perviršis sumažina obligacijos duodamas pajamas iki rinkos normos lygio. Pajamingumas - tai obligacijų rinkos palūkanų norma, kuri keičiasi, kai keičiasi kredito pasiūla ir paklausa, darančios įtaką išleistų obligacijų rinkos kainai.Yra atvirkščiai proporcingas obligacijų kainai.

Vertybiniai popieriai Pinigų rinkos priemonės ir rūšys: 1. iždo vekselis(vyriausybės trumpalaikėspaskolos įsipareigojimas); 2. komerciniai popieriai(įmonių išleisti trumpalaikio įsipareigojimo vertybiniai popieriai); 3. atpirkimo sandoris(vertybinių popierių pardavimas, įsipareigojant atpiekti tos pačius vertybinius popierius nustatyta kaina po nustatyto laiko) 4. perleidžiamasis indėlio sertifikatas (pretenzija į lėšas, padėtas kaip indėlis į komercinį banką apibrėžtam dienų skaičiui su nustatyta palūkanų norma) 5. banko akceptai(kredito forma, kuri atsiranda, kai įmonė pasižada sumkėti tiekėjams už prekes, paprastai importuojamas) 6. tarpbankinis kreditas(paskolų teikimas vieno komecinio banko kitam, kai vienas turi kredito išteklių perteklių, o kitas trūkumą. Kapitalo rinkos vertybiniai popieriai – tai tokie vertybiniai popieriai, kurių terminas ilgesnis nei vieneri metai. Jiems priklauso akcijos(vert.popierius, kuris parodo investuotas lėšas į akcines bendroves ir suteikia teisę į bendrovės pelno dalį) ir obligacijos (vert.popierius, liudijantis paskolos suteikimą nustatytam laikotarpiui ir teisę gauti palūkanų pajamas).

Obligacijų rūšys: 1. valstybės obligacijos(ilgalaikės skolos priemonės, išleidžiamos biudžeto deficitui dengti ir ilgalaikėms programos kredituoti); 2. valstybės institucijų ilgalaikiai vertybiniai popieriai(ilgalaikės obligacijos, kurias leidžia įvairios valstybės agentūros) 3. savivaldybių obligacijos (ilgalaikės skolos priemonės,kurias vietinės valdžios organai išleidžia į kapitalo rinką, norėdami gauti lėšų daug kapialo reikalaujančioms savo programoms) 4. pagal mokėjimo formą : nekuponinės(palūkanos išmokamos išperkant obligacijas, o kaina žemiau nominalo) ir kuponinės (palūkanos mokamos periodiškai, nustatytais laiko tarpais pagal obligacijų kuponus) 5. pagal konvertavimo galimybę: nekonvertuojamos ir konvertuojamos (suteikia teisę nustatytu laikotarpiu pakeisti jas kitos rūšies vertybiniais popieriais)

Akcijų rūšys: 1. pareikštinės (šios akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu atidaryta vertybinių popierių sąskaita) 2. verdinės (šios akcijos savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris nurodytas akcijoje ir įrašytas į bendrovės akcininkų registracijos knygą) 3. paprastosios (neturi iš anksto nustatytos dividendų normos, tačiau suteikia balso teisę visuotiniame akcininkų susirinkime priimant įmonės valdymo sprendimus) 4. privilegijuotosios (suteikia teisę gauti iš anksto nustatytus dividendus ir pirmenybę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį, tačiau nesuteikia galimybės dalyvauti įonės valdyme arba ji yra ribota)

Valstybės iždo vertybiniai popieriai: lietuvos kapitalo rinkos vertybiniai popieriai yra akcijos ir valstybės vertybiniai popieriai. Dauguma lietuvos vert popierių sudaro akcijos, o obligacijų rinka nėra išplėtota. Vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai dažniausiai yra trumpalaikiai paskolos iždo vekseliai. Akcijų indeksai: labiausiai paplitęs indeksas Standart&Poor‘s 500 – akcjų kainų indeksas apimantis 500 kompanijų paprastąsias akcijas. Lietuvos indeksai: LITIN apima oficialaus sąrašo bendrovių akcijas, LITIN G – visas biržoje kotiruojamas akcijas,LITIN A – einamojo prekybos sąrašo A grupės bendrovių akcijas, LITIN 10- dešimt aktyviausiai prekiaujamų biržoje įmonių akcijų, LITIN VVP – vyriausybės vertybinius popierius. Vertybinių popierių ir finansų institucijų reitingai :reitingas nustatomas tam tikrai vertybinių popierių eisijai, po to reitingų agentūra reitingą periodiškai peržiūri ir gali jį keisti. Žemesnis reitingas reiškia, kad bus didesnė firmos būsimojo skolinimosi kaina arba net gali būti iš viso apribota galimbė skolintis pinigų ir kapitalo rinkose.

Finansų rinkos ir finansų institucijos Finansų rinkų funkcijos: 1. perskirsto lėšas iš taupytojų naudotojams 2. užtikrina investicijų likvidumą 3. teikia informaciją finanasų vadybai Finansų rinkų rūšys: 1. pirminės ir antrinės 2. paskolų ir nuosavo kapitalo 3. pinigų ir kapitalo. Pirminė rinka- yra finansų rinka,kurioje pirmą kartą parduodami išleisti vertybiniai popieriai. Kartais vadinama naujų išleidimų rinka. Antrinė rinka – yra perpardavimo rinka, kurioje investuotojai perka ir parduoda anksčiau išleistus vertybinius popierius.

Paskolų rinka – tai finansų rinka, kurioje prekiaujama paskolos vertybiniais popieriais. Nuosavo kapitalo rinka – tai finansų rinka, kurioje prekiaujama akcijomis. Pinigų rinka – finansų rinka, kurioje prekiaujama vertybiniauis popieriais, kurių terminas ne ilgesnis kaip vieneri metai. Kapitalo rinka – finansų rinka, kurioje prekiaujama ilgesnio nei vieneri metai termino vertybiniais popieriais. Vilniaus vertybinių popierių birža – įkurta 1993m. Sudarė sąlygas plėtotis kapitalo rinkai. Sudaro tris akcijų prekybos sąrašus: oficialųjį, einamąjį ir nelistinguojamų įmonių. Į oficialųjį sąrašą įtraukiamos pelningos, likvidžios, paklausios tarp investuotojų įmonių ir bankų akcijos. Einamajame prekybos sąraše įmonės yra nebūtinai pelningos, tačiau jų akcijų likvidumas turi tenkinti tam tikrus kriterijus. Nelistinguojamų įmonių sąrašo akcijos yra beveik nelikvidžios arba nelikvidžios, t.y. prekyba šiomis akcijomis beveik nevyksta.

Finansų institucijos – tai komerciniai bankai ir kitos organizacijos, kurios surenka taupytojų lėšas ir teikia paskolas lėšų naudotojams.Finansų institucijos, pvz., komerciniai bankai ir kredito unijos, yra finansų tarpininkai. Finansų tarpininkai ne tik perskirsto lėšas ir vertybinius popierius tarp pirkėjų ir pardavėjų, bet taip pat sukuria naujus vertybinius popierius.

Draudimo kompanijos – surenka draudimo įmokas iš klientų ir įsipareigoja jiems išmokėti tam tikrą sumą įvykus draudiminiam įvykiui. Pensijų fondai – surenka lėšas iš samdomų darbuotojų ir darbdavių ir įsipareigoja mokėti tam tikras sumas darbuotojams, išėjusiems į pensiją.

Investicijų fondai – atvirieji ir uždarieji investicijų fondai. Atvirieji – savitarpio fondai, galintys nuolat išleisti naujas akcijas savifinansavimui.Gautas už parduotas akcijas lėšas investuoja į vertybinius popierius, kurių vertė kinta pagal rinkos sąlygas. Investicijos į atviruosiu fondus nėra apdraustos. Gali būti akcijų, obligacijų ir pinigų rinkos priemonių atvirieji investiciniai fondai. Uždarieji – įgyja lėšas iš pradžių parduodami akcijas, o po to investuoja jas į vertybinius popierius. Jie neparduoda ir neperka savo akcijų pagal kasdienę paklausą ir pasiūlą, o išleistomis akcijomis prekiauja antrinėje rinkoje.Gali būti akcijų fondai ir obligacijų fondai.